Utenos „Saulės“ gimnazijoje „Sugrįžimų diena“ buvo planuojama daugiau kaip mėnesį. Į renginį užsiregistravo daug buvusių mokinų, baigusių gimnaziją pernai ir prieš trejus, penkerius, dešimt, dvylika ir net aštuoniolika metų. Ne vienam gera į savo mokyklą grįžti per prisiminimus, tačiau dar geriau, kai yra galimybė sugrįžti realiai ir jau ne kaip mokiniui, o kaip mokytojui – vesti netradicinę pamoką arba dalyvauti bendrame koncerte su dabartiniais gimnazistais, bendrauti su savo mokytojais. Būtent toks sugrįžimas pažeria naujų įspūdžių ir naujų patirčių: vėl gali nerimauti ar jaudintis įėjęs į vieną ar kitą kabinetą, atsisėdęs į savo suolą, užsukęs į valgyklą ir pajutęs (kaip tada, per pertraukas) bandelės su dešrele ar su „rududu“ kvapą. Dėl šių visų priežasčių kartais ir norisi, ir gera, ir net reikia sugrįžti...

BUVUSIŲ GIMNAZISTŲ PARODOS
Gražus pabuvimas kartu prasidėjo fotografijų parodos atidarymu. Dailės mokytojos Dainos Usevičienės ir šokio mokytojos Reginos Bernotienės iniciatyva savo meninius gabumus parodė buvęs gimnazijos mokinys Vidmantas Tuzas: jo nuotraukose užfiksuota gamta. Parodos ,,Pro objektyvą“ autorius kuklinosi – fotografija tėra jo laisvalaikio praleidimo būdas, hobis. Dailės mokytoja, pristatydama fotografo darbus, sakė, kad Vidmanto kūryba džiugina spalviniu pajautimu, subtiliu „priėjimu“ prie trapios gamtos ir kad tik labai jautrus, pastabus, mylintis gamtą žmogus gali užfiksuoti vaizdą, juo džiaugtis ir rodyti tiems, kas per kasdienybės skubėjimą nemato nuostabių akimirkų. Džiaugėsi savo sūnaus pomėgiu ir parodoje dalyvavusi Vidmanto Tuzo mama. O mokiniai turėjo galimybę parodą analizuoti ir per literatūros pamokas: ne tik mokėsi samprotauti, bet ir išreikšti savo argumentuotą nuomonę, išsakyti tuos jausmus, kuriuos išprovokavo fotografijos. Ketvirtokė Domantė Jangazova gražiai apibendrino visų mintis, akcentuodama, kad daugelis kūrinių verčia jauną žmogų susimąstyti apie gyvenimą ir jo trapumą. Gimnazistai fotografijose įžvelgė ir gyvybės pradžią, ir būties vyksmą, ir galiausiai – gyvenimo pabaigą. Filosofinį mokinių požiūrį į fotografijose užfiksuotą kintančią gamtą keitė parodos dalyvių nuomonė – jie turėjo galimybę įvardyti emociją, kurią sukelia kiekviena nuotrauka. Tai pirmoji Vidmanto naujų, dar niekur neeksponuotų, nuotraukų paroda, todėl gimnazijos direktorė Nijolė Zabukienė kvietė buvusį mokinį dažniau surengti tokias gražias parodas mokyklos erdvėse.
Kita paroda įvyko gimnazijos bibliotekoje. Joje savo darbus – amuletus – eksponavo buvusi gimnazistė Erika Kundavičiūtė. Charizmatiškoji menininkė, iš pradžių nedrąsiai pasijutusi prieš paauglių auditoriją, vėliau atvirai prabilo ir apie kūrybą, ir apie jauno žmogaus bandymą surasti savo vietą gyvenime. Žaismingai prisimindama mokyklines dienas, ji kvietė gimnazistus atsisakyti žalingų įpročių, realizuoti savo idėjas, patarė renkantis profesiją klausyti ne tėvų, o savo širdies. Baigusi Vilniaus verslo ir technologijų profesinio mokymo centre keramikos dirbinių gamintojo specialybę, Erika kuria namuose. Jos papuošalai, pažymėti ,,raganstra“ ženklu, yra vienetiniai – menininkė nekuria kopijų. Vesdama ketvirtokams pamoką, pademonstravo, kaip surandamas fonas papuošalams, ir parengė nuotraukas, skirtas būsimai kolekcijai pristatyti Papuošalų fonu tapo vienos ketvirtokės išskirtiniai raudonos spalvos plaukai. Gimnazijos direktorė pasidžiaugė, kad buvusi mokinė, dabar jau menininkė keramikė, kalbėjo labai paprastai ir nuoširdžiai, o mokiniai jos klausėsi, išgirdo, vertino savitumą.

1/4 

   

NETRADICINIŲ PAMOKŲ TEMA – TURĖK SVAJONĘ IR SIEK TIKSLŲ
Įdomiausia dabartiniams gimnazistams „sugrįžimų“ dieną – pamokos, vedamos buvusių mokinių. Juolab kad jie išgirsta ne tradicinius pamokų uždavinius, o klausosi sėkmės istorijų, diskutuoja apie nesėkmes, sudėtingus pasirinkimus, pasiektus ir nepasiektus tikslus. Juozas Skaisgiris, Mantas Barčys, Elida Drapienė, Zina Žemčiugova, Augustė Jucienė, Laura Blažytė, Donata Bilinskaitė, Vaida Butavičiūtė, Jurgita Markūnaitė, Ernestas Žvinys, Paulius Puidokas, Erika Kundavičiūtė, Dovilė Zabarskaitė, Kristina Šalčiūnaitė, Liveta Žičkutė, Agnė Giniotytė, Laimutė Remeikytė – tai dabartiniai teisininkai, karininkai, gydytojai, vertėjai, vadybininkai, pasieniečiai, biochemikai, inžinieriai, menininkai ir studentai. Buvę mokiniai perdavė savo patirtį jaunajai kartai, nes kalbėjo apie tai, kad jau mokykloje reikia išbandyti daugelį būrelių ir ieškoti savęs, kvietė judėti pirmyn, „nes ir akmuo gulėdamas apželia“. Daugelis iš jų prisiminė savo mokslo dienas mokykloje ir patarė per pamokas nuolat priminti apie save klausiant. Kiti išsakė jau gyvenime patikrintas tiesas – svarbiausia ne pažymiai, ne egzaminų rezultatai, o ryšys su kitu žmogumi, bendravimas, bendri tikslai ir darbai. Beje, gyvenimas juos privertė suprasti, kad turtingas žmogus yra tas, kuris daug skaito. Įdomios dabartiniams gimnazistams buvusių mokinių mintys apie muzikos ir medicinos ryšį, sveiką gyvenimo būdą, apie tai, kad žmogus pats susikuria fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę. O jeigu greitai susikurti gerą gyvenimą sunku ir erzina visas pasaulis, tai pakeisk vienintelį – savo pasaulį – kvietė vedę pamokas buvę mokiniai. Kiti kalbėjo apie nelengvas studijas, sudėtingą kasdienybę, kuri neišvengiamai paliečia jauną žmogų baigus gimnaziją - gali susidurti net su pesimistišku požiūriu: „Esi dulkė ir, kas norės, tas tave nupūs“. Tačiau ypač jaunas privalo surasti motyvaciją, kuri stumtų į priekį ir ieškotų savo kelio. Geriausi metai prabėga mokykloje – taip kartojo beveik visi „sugrįžusieji“, nes būtent čia, aktyviai dalyvaudamas bendruomenės gyvenime, olimpiadose, konkursuose, jau įgyji patirties, išmoksti vertinti savo galimybes, pats sprendi problemas. Taigi „sugrįžusieji“ dabartiniams gimnazistams priminė, kad gyvenimas yra tarsi kino filmas ir jis įdomus, prasmingas bus tik tada, kai jaunas žmogus pats taps jo režisieriumi arba pagrindiniu veikėju.
Vaikščiodami po gimnaziją buvę mokiniai pamatė, kad ji labai pasikeitusi: puikios aktų ir konferencijų salės, koridoriuose – poilsiui skirti suoliukai, dailės kūriniai ant sienų, naujas stadionas. Neabejojo, kad dar čia sugrįš...
VĖL GIMNAZIJOS SCENOJE...
Gimnazijoje „Sugrįžimų dieną“ vyko tradicinis buvusių ir dabartinių mokinių koncertas. Jį pradėjo vedėjų – mokytojos Jolantos Juodkienės ir mokinių savivaldos prezidento Luko Saruolio – tandemas. Pirmiausia vedėjai priminė, kad gimnazija šiemet švenčia savo gyvavimo šimtmetį. Gražiausius linkėjimus mokyklai pasakė Augustė Jucienė. Jos manymu, gimnazija padovanojo meilę šalia esančiam ir meilę gyvenimui. Buvusi mokinė kvietė dabartinius mokinius neabejoti, kad jie pasirinko geriausią mokyklą rajone, kuriai rūpi dvasinis vaiko pasaulis. Augustė skyrė „Saulės“ bendruomenei dainą apie meilę. Dvi buvusios grupės ,,Tandemus“ šokėjos – Ligita Bartaškaitė ir Raminta Kairionytė – padovanojo žiūrovams ekspresyvų savo kūrybos šokį ,,Laisvos kaip paukščiai“. Kristina Leleivaitė prieš padainuodama dainą emocingai pasidžiaugė, kad gimnazijoje dirba mokytojai, kurie pasitinka su šypsena, o šitą mokyklą ji vadina namais, į kuriuos dažnai grįžta ir kurie leidžia džiaugtis scenoje. Žiūrovus žavėjo ir šokėjos seserys architektės Patricija ir Urtė Bernotaitės. Renginio vedėja priminė, kad šioms šokėjoms leidimas repetuoti gimnazijos choreografijos salėje išduotas iki gyvos galvos. O seserys už nesibaigiančią meilę šokiui dėkojo savo mamai, choreografijos mokytojai Reginai Bernotienei. Žiūrovai džiaugėsi buvusių ir dabarinių tandemiečių šokiu. Buvusios šokėjos Rugilė Baltrūnaitė ir Miglė Kaušylaitė dar kartą pakartojo mintį, kad neišblėso ilgesys gimnazijai, kad nori čia grįžti ir dėl šokio, ir dėl labai šiltų santykių su mokytojais. Dar viena buvusi mokinė Monika Švilpaitė „Saulės“ gimnazijoje mokėsi tik dvejus metus. Kadangi gyvenime visada norėjo dainuoti, toliau mokslus tęsė Vilniaus koncervatorijoje. Ji prisipažino, kad muzika padeda pažinti save, o dalyvavimas TV laidoje ,,X faktorius“ išlaisvino, padarė ją drąsesnę. Monika padainavo dvi dainas. Viena iš jų – dar 1998 m. ,,Dainų dainelėje“ sudainuota lopšinės improvizacija labiausia pasiekė žiūrovų širdis. ,,Sugrįžusiųjų“ pasirodymus keitė dabartinės jaunosios kartos dainininkės pirmokės Kristina Šiukščiūtė, Paulina Zujytė, Viktorija Burnickytė, Judrė Vytaitė, Rita Jarulytė ir antrokė Deimantė Vinikaitė. Jos įrodė, kad yra rimtos konkurentės jau pažengusioms ir dainavimo patirtį turinčioms dainininkėms.

1/6 

   

Z. Treinienė, lietuvių kalbos mokytoja

{beckbutton}