Iš čia vyko žygis pėsčiomis iki Antazavės Šilo mūšio bunkerių, kur apžiūrėję bunkerius išklausėme ir Šilo mūšio istorines detales. Iš Antazavės pasukome link Suvieko, kur Čičirio ežero įlankoje auga šaulių ąžuolynas. Čia pasitiko girininkas, kuris papasakojo, kokius darbus reikia nudirbti. Reikėjo ne tik šiukšles surinkti (džiaugėmės, nes jų radome tikrai labai nedaug), pataisyti ąžuoliukų apsaugas, pakalti kuoliukus, išgenėti pašalinius ūgliukus, bet ir atsodinti gyvūnų nugraužtus sodinukus. Padirbėta neblogai - atsodinome apie 150 ąžuoliukų, sutvarkėme teritoriją... O po prasmingų darbų - laikas pietums. Po talkos visi su didžiuliu apetitu kirto kopūstienę, šaulišką košę ir atsigaivino arbata.
Kelionę tęsėme link Stelmužės ąžuolo. VažuojantZarasus ir neužsukti į vienintelį veikiantį vandens malūną - būtų tikrai gėda. Malūnininkas Stasys mielai papasakojo apie miltų ir kruopų gimimą, kartu iššifravome dainą apie du gaidelius, davė paragauti ruginių, kvietinių „razavų“ miltų ir pakrikštijo visus pyragui skirtais kvietiniais miltais. Paragavę naminės duonelės ir visokių vietoje gaminamų skanumynų, apsukę porą ratų aplink apžvalgos bokštą Zarasuose, pajudėjome link namų. Puiki nuotaika ir kelionė praturtinusi ne tik vaikus bet ir mokytojus.