Pirmąją vizito dieną, keliavome link Trogir miesto. Trogir – Dalmatijos pakrantėje įsikūręs gražus istorinis miestas su siauromis gatvelėmis bei akmeniniais namais. Miestas įkurtas graikų 380 m. pr. Kr. vadinamas Dalmatijos perlu. Didžioji miesto dalis yra saloje, apsupta sienos. Su žemynu ją jungia nedidelis tiltelis. Grįžę po turiningos ekskursijos, viešbutyje sutikome atvykusius projekto partnerius iš Čekijos. Pasidaliję įspūdžiais, susipažinome su vizito programa.

Antrąją dieną vykome į „Bol" mokyklą, kur mūsų laukė smagios sutiktuvės. Mokykloje stebėjome koncertą, vėliau demonstravome lietuviškus žaidimus, bei mokėmės naujų kitų šalių tradicinių žaidimų. Laikas mokykloje pralėkė nepastebimai, atsisveikinę su mokyklos bendruomene buvome pakviesti apžiūrėti Spilt miestą. Split – svarbiausias ir bene judriausias Dalmatijos miestas, vienas aktyviausių Dalmatijos uostų. Taip pat tai ir didelis prekybinis bei kultūrinis centras. Mieste, kuriam jau daugiau kaip 2000 metų, ne kartą keitėsi šeimininkai ir kiekvieni iš jų kažką paliko architektūroje. Pagrindinė miesto įžymybė - Romos imperatoriaus Diokletiano rūmai, su Aukso, Sidabro, Vario ir Geležies vartais, Kolonada, imperatoriaus mauzoliejumi - dabartinė katedra, baptisterija – buvusia Jupiterio šventykla, Tautos aikšte su XV a. rotuše. Didingas senamiestis su siauromis gatvelėmis ir architektūriniais paminklias pakerėjo visus.
Trečiąją dieną mokytojai ir mokiniai važiavo į Šibenik. Šibenik – vienas iš pagrindinių Kroatijos renesansinės epochos centrų, įsikūręs prie Krkos upės žiočių. Miestas garsėja savo renesansine Šv.Jokūbo katedra, statyta XV-XVI a. ir įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ekskursiją vedęs gidas visus nustebino pasakęs, jog katedros statyboms buvo naudojamas tik vietinis akmuo ir ji pastatyta „lego" kaladėlių principu- be jokio cemento, tiesiog dedant vieną akmens luitą ant kito. Apžiūrėję Šibenik miestą, patraukėme link Krka krioklių. Krka nacionalinis parkas užima 109 kv. km plotą ir aprėpia beveik visą karstinę Krka upės teritoriją. Gidas pasidžiaugė, jog mes atvykome pačiu laiku. Prieš mums atvykstant visą savaitę kroatus merkė lietus, dėl to Krka upė smarkiai patvinusi ir mes galėjome gėrėtis nuostabiais šniokščiančiais kriokliais. Krka, savo dydžiu neprilygsta Plitvicos ežerams, tačiau mums šis gamtos kampelis pasirodė kaip rojus žemėje.
Paskutiniąją vizito dieną Kroatijos koordinatoriai mus pakvietė tradicinės sekmadieninės kavos Riva gatvėje. Pasimėgavę kava, išmaišėme uostą, žuvų turgų, apžiūrėjome nacionalinį, žavintį neįprasta architektūra operos teatrą, vaikščiojome jūros pakrante bei mėgavomės saulės voniomis. Vakare visi susurinkome į Comenius vakarėlį, kuriame laukė tradicinės kroatų vaišės, bei visų šalių partneriams įteikti sertifikatai. Vakarą vainikavo kroatų mokytojos, Martinos Banovac, iškeptas tortas.
Penktąją dieną atsisveikinome su Kroatija ir mus taip šiltai priėmusiais partneriais. Nekantraudami lauksime susitikimo Portugalijoje.

Projekto koordinatorės Rita Morozovienė, Jolita Gudeliūnienė