Žodis – Dievo dovana. Gal todėl tradicinė „Žodžio pavasarėlio" šventė birželio 3 d. surengta prie švenčiausios Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės, koplyčios, ant Dauniškio ežero kranto. Veikiau tai buvo ne „Žodžio pavasarėlio", o „Žodžio pavasarėliui" šventė, nes tarsi atsisveikinta su pavasariu, kuriam skirtas ne vienas posmas. Susimąstymo apie praėjusį laiką gaida skambėjusios eilės ir dainos buvo skirtos ir prie rašinių palinkusiems abiturientams, ir pačiam sau, atsisveikinančiam su tam tikru gyvenimo etapu, juk penktokai jaučiasi šeštokais, šeštokai – septintokais, septintokai – aštuntokais, o aštuntokai – gimnazistais. Todėl virkavo smuikas Aukštakalnio progimnazijos 8a klasės mokinės Agnės Varnaitės rankose, todėl liejosi mąsli saksofono melodija, kurią pagrojo 7a klasės mokinė Karolina Rakauskaitė.
Eilės ir dainos buvo skirtos ir Tėvynei, Gimtinei. Mokytojos Jūratės Katinienės vadovaujamas mergaičių ansamblis atliko kūrinį pagal Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Tai gražiai...". Savo eilėraščius skaitė ne tik mokiniai, bet ir jų mokytojos. Lituanistė Eleonora Buičenkienė perskaitė eilėraštį su linkėjimu „Vilčių sparnais skrieti" savo mokiniams. Lituanistė Rima Malaiškienė skaitė eilėraščius, skirtus besiilsintiems koplytėlės papėdėje partizanams.