„Veiklus jaunimas" - tai Europos Sąjungos programa, skirta visiems 13 - 30 metų žmonėms iš ES valstybių narių. Taip pat valstybių, siekiančių narystės (Turkija, Kroatija), EEE šalių (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija). Programoje taip pat gali dalyvauti jauni žmonės iš ES kaimyninių šalių partnerių, kitų valstybių.
Bendrasis dalyvavimo tikslas – skatinti jaunus žmones aktyviai dalyvauti demokratiniame gyvenime. Jo gali būti siekiama trimis būdais: skatinant jaunų žmonių dalyvavimą savo bendruomenių gyvenime; skatinant jaunų žmonių dalyvavimą atstovaujamosios demokratijos sistemoje; mokant ir mokantis aktyvaus dalyvavimo.
Utenos r. Užpalių gimnazija įsijungė į programos „Veiklus jaunimas" projektą "Nacionalinė debatų akademija". Gegužės 10 d. gimnazijos salėje vyko viešieji debatai tema „Jaunimo nedarbo problemą turime spręsti nedelsiant". Į renginį atvyko svečiai: LR Seimo narė M. Petrauskienė, Utenos r. karjeros planavimo konsultantas G. Indrašius, Užpalių seniūnas E. Keraminas, seniūnijos gyventojai. Debatų klubo nariai debatams aktualia jaunimui tema pakvietė mokytojų komandą, I – IVg klasių mokinius.

Renginys prasidėjo viešaisiais debatais tarp mokinių ir mokytojų komandų. Teigiančiųjų komanda - abiturientai G. Mierkytė, K. Gaučytė, Ą. Maniušis - įvardijo, kad jaunimo nedarbo problema egzistuoja ir šiuo metu ypač aktuali, turėsianti skaudžių padarinių Lietuvos ateičiai. Savo pozicijai įrodyti jie pasirinko argumentus: visuomenės ir valdžios delsimas spręsti jaunimo nedarbo problemą stiprina jaunimo emigraciją ir „ protų nutekėjimą"; dabartinė švietimo sistema ir verslas neturi bendros programos jaunimo įdarbinimo klausimu. Mokinių komandos nuomone yra būtina, kad studijų procese daugiau dėmesio būtų skiriama praktikai, o įsigijus specialybę, sudarytos sąlygos dirbti, pritaikant gautas žinias, įgauti įgūdžių bei kompensuoti valstybei valstybės investicijas ruošiant specialistus, užkirsti kelią masinei jaunimo emigracijai.
\Mokytojų komanda - R. Gavėnienė, A. Žilinskienė, S. Kirdeikis - užėmė neigiančiųjų poziciją. Šios komandos nuomone, jaunimo nedarbas yra ne problema, o socialinis reiškinys. Mokytojai savo poziciją stengėsi išlaikyti argumentuodami: jaunimas nedarbą sureikšmina dėl nepakankamai suprastos darbo sąvokos, tapatindami jį su netenkinančiu atlyginimu, neįgyvendinta jauno žmogaus svajone; nedarbas - struktūrinis visuomenės reiškinys, kurio sprendimas trunka tam tikrą laiko tarpą.
Abi komandos gynė savo poziciją pateikdamos statistinius duomenis apie jaunimo nedarbą, paaiškino formules, kaip jis yra apskaičiuojamas, požiūrį į 30,8 tūkstančių laisvų darbo vietų, įregistruotų tik darbo biržoje. Pateikta Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos papildyta bedarbio sąvoka. Komandų nuomonės išsiskyrė dėl jaunimo nedarbo vertinimo kaip problemos ar socialinio reiškinio, kuris yra neišvengiamas konkurencinėje visuomenėje, 5% nedarbas yra konkurencingos visuomenės požymis. Komandos nesutarė, kurios socialinės žmonių grupės nedarbo problema aktualesnė, nes LR Konstitucijos, LR Darbo kodekso straipsniai, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija teigia, kad galėjimas turėti darbo teises ir pareigas yra visiems lygus.
Po debatų į diskusiją įsijungė LR Seimo narė Milda Petrauskienė, kuri analizavo situaciją Lietuvoje, jaunimo politiką, kuri vykdoma, projektus, skirtus jaunimo nedarbo problemai spręsti. Ji pabrėžė, kad pagrindinis dėmesys turi būti skirtas jaunimo verslumui ugdyti, tai pagrindinė nedarbo mažinimo kryptis.
Karjeros planavimo konsultantas, dirbantis Utenos rajono mokyklose, Giedrius Indrašius kalbėjo apie protingą profesijos pasirinkimą. Patarė atkreipti dėmesį į specialybes kolegijose, profesinėse mokyklose, skatino nesižavėti prestižinėmis specialybėmis, pasidomėti, kokios profesijos bus paklausios ateityje darbo rinkoje.
Nors debatų metu komandų pozicijos buvo skirtingos, nes to reikalauja diskusijos taisyklės, renginio dalyviai vieningai pritarė nuomonei, jog, norėdamas užtikrintos ateities, jaunimas turi būti ne vartotojas, o kūrėjas.

Debatų klubo vadovė mokytoja Nijolė Braukylienė