Tautosaka - tai vienas reikšmingiausių tautos kultūros reiškinių, jos sielos veidrodis. Perteikiama iš kartos į kartą ji ištisus šimtmečius išlieka gyva. Šių metų lapkričio 16 dieną bibliotekininkės Aukštakalnio pagrindinės mokyklos muziejuje surengė susitikimą su mokytoja eksperte L. Buičenkiene. Ji pristatė savo knygas, kuriose aprašytos Aukštaitijos krašto sakmės ir padavimai.

Renginyje svečiavosi Utenos reabilitacijos ir ugdymo centro pradinukai ir penktokai.
5 E klasės mokiniai, kuriuos paruošė mokytoja R. Malaiškienė, savo įžanginiu šokiu ir daina pradėjo gražų, šiltą susitikimą.
Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstyseną, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas.
Mokytoja papasakojo kaip vykdavo į kaimus, kaip bendraudavo su senoliais ir jų pasakytas mintis sudėjo į savo knygas. Mūsų dainos ir pasakos ataidi iš tų laikų, kai kaimo keliuose buvo sveikinamas kiekvienas sutiktasis, kai namų ramybė ir šiluma buvo laikoma didžiausia vertybe.
Autorė su ašara akyse prisiminė senolę, kuri sunkiai vaikščiodama, po pasakojimo ją palydėjo iki vartelių ir pamojavo savo kaulėta ranka...
Mokiniams buvo įdomu nuo kurių metų mokytoja kuria, kiek metų rinko padavimus ir sakmes. Džiugiai prisiminė, kad eiles rašo nuo mokyklinių metų, o padavimams reikėjo net šešerių metų, kol jie sugulė į knygas.