2011 m. lapkričio 11 d. Šv. Martynas pakvietė į paskutinę rudens šventę
Violeta Develienė

Šv. Martyno šventė "Želmenėlyje"Lapkričio 11dieną, kai visiškai nukrito medžių lapai, Utenos vaikų lopšelio darželio"Želmenėlis" vidiniame kieme vyko paskutinė rudens šventė- Šv. Martyno pramogėlė.

Šv. Martynas – daugiaprasmė šventė, tai ir ganiavos pabaiga, ir amatininkų pagerbimas. Trumpam tapę piemenukais vaikučiai ir pramogos svečiai vidiniame darželio kiemelyje dėliojo tradicijų dėlionę: būrė orus, išgirdo, kad seniau tą dieną samdiniai baigdavo savo darbus, atsiimdavo užmokestį už visą vasaros darbą ir grįždavo į tėvų namus. Meninio ugdymo vadovė E.Kiškienė papasakojo, kad samdinukams tai būdavo didelė šventė, po kurios mažieji galėjo atostogauti, būti namuose su savo artimaisiais iki pat pavasario. Tą dieną piemenukai iš gaspadinės gaudavo sūrį, kad daugiau oželio netampytų, ir gražiai sugintų gyvulėlius į tvartą.

Susirinkę į Šv.Martyno šventę mažieji suko ratelius, žaidė liaudies žaidimus. Svarbūs šventės momentas –meninio ugdymo vadovo V.Laurinavičiaus , atlikusio vyresniojo piemens vaidmenį, prisaikdinami piemenukai šalia balto berželio. Vaikams ypač patiko ožiuko puošimas, vaišinimas iš namų atneštomis daržovėmis ir simbolinis vedimas aplink beržą, prašant žiemos ir balto sniegelio.
Šv. Martyną švenčia didžioji pasaulio dalis. Visur yra saviti papročiai, pavyzdžiui, Italijoje tą dieną žmonės valgo skanėstą, vadinamą šventojo Martyno duona (Marce panis), dar kitaip – marcipanus. Užmirštą šio saldumyno receptą 1460 metais šventojo Martyno dieną atrado vieno Venecijos konditerio dukra. Nuo tada marcipanų skanavimas tapo šv. Martyno tradicija. Darželyje „Želmenėlis" buvo vaišinamasi tradiciškai –šventės dalyviai ir svečiai galėjo paragauti šutintų bulvių, o kas gerai ganė, tam ir sviesto davė....
Smagu, kad senosios tradicijos sugrįžta, primena ir jauniems, ir vyresniems, jog nereikia dairytis svetimų mūsų sielai ir prigimčiai švenčių, tereikia atgaivinti tai, kas primiršta, bet sava, artima, miela.