#MEPALietuva. Įspūdinga išvyka į Europos Parlamentą

MEPA projekto laimėjimas – kelionė į Europos Parlamentą Strasbūre. Į ją Dauniškio gimnazijos aktyvieji ambasadoriai vyko 2019 m. lapkričio 12 – 18 dienomis šiuo maršrutu: Utena – Vroclavas - Niurnbergas – Strasbūras – Noišvanšteino pilis – Insbrukas – Zalcburgas – Brno – Utena. Mes, vyresniosios projekto ambasadorės Ligita Pelikšienė ir Vida Adiklienė, didžiuojamės savo protingais, mokančiais bendrauti, nuoširdžiais mokiniais!

00
dsc05751
dsc05795
dsc05817
dsc05840
1/5 
start stop bwd fwd

Įspūdžiais dalinasi Viktorija, Dominyka, Gerda, Martinas, Austina, Ernestas, Domilė, Aras, Livija, Edvinas, Darija, Lukas.
Ernestas:
Prisipažinsiu, prieš išvykdamas visiškai nesidomėjau mūsų kelionės maršrutu, nes stengiausi pasiruošti iššūkiams, laukiantiems Europos Parlamente, norėjosi kuo geriau pasirodyti. Nelabai ir nutuokiau, kur būsim ir ką veiksim. Likau labai stipriai nustebintas. Vienas iš man labiausiai įsiminusių dalykų - pirmąją dieną aplankytame ketvirtame pagal dydį Lenkijos mieste Vroclave po visą miestą išdėlioti skirtingi nykštukai.
Dar vienas objektas, kuris mane labai stipriai sužavėjo, buvo Noišvanšteino pilis Vokietijoje. Žinoma, negaliu pamiršti Europos Parlamento: įgijau bendravimo patirties ir supratau, kaip yra rūpinamasi Europos ateitimi. Labai džiaugiuosi dalyvavęs šioje išvykoje į Europos Parlamentą


Austina:

Visi aplankyti miestai, jų senamiesčiai, bylojantys apie reikšmingus įvykius visai Europos istorijai, visa tai buvo ypač įdomu pamatyti, bet galimybė kalbėti EP buvo įsimintiniausia. Atstovavau grupei, diskutavusiai apie jaunimo užimtumą. Atstovauti man buvo didelė atsakomybė, tam pasiryžti reikėjo daug drąsos ir kitų palaikymo. Dabar džiaugiuosi, kad patikėjau savimi ir išdrįsau kalbėti Europos Parlamente. Labai gera žinoti, kad žmonės tiki tavimi, tavo sugebėjimais ir idėjomis. Jaunimas šiuolaikinėje visuomenėje dažnai lieka neišklausytas, o būtent tokie ES organizuojami projektai leidžia pasijusti tikru demokratiškos Europos piliečiu. Ši patirtis yra neįkainojama, ji parodė, kodėl svarbu dalyvauti projektuose, renginiuose ir taip kaupti savo socialinę, kultūrinę patirtį.
Išvykusi jaučiausi tokia laisva, išgirsta ir tiesiog laiminga. Visi žmonės atrodė tokie atsipalaidavę, optimistiški ir tikintys Europos ateitimi...

Livija:

Labiausiai mane kelionėje pakerėjęs vaizdas - Alpių kalnų kraštovaizdis. Mane žavėjo aukšti kalnai, kurių viršūnės pakilę virš debesų. Jauku buvo važiuoti Austrijoje pro kalnus ryte, kada nuo slėnių kilo rūkas, taip pat ir vakare, kai kalnus gaubusi prietema sukūrė magišką atmosferą. Kartais po viadukais plytėdavo miestas ar tekėdavo upė, ir miestu galėdavome grožėtis iš viršaus. Būtent Alpių kalnuose gimsta ir Reino upė, kuri teka ir pro Strasbūro miestą. Taip pat mano prisiminimuose liko skirtingus metų laikus atspindintis kraštovaizdis. Vokietijoje medžiai buvo vis dar su lapais, o važiuodama aukštyn Austrijos kalnų keliais pro langą mačiau sniego pusnis. Galbūt labiausiai stebino, kad Lietuvoje šiuo metu medžiai jau seniai be lapų, na, ir tokio aukščio kalnų nebūna, todėl buvo įdomu pamatyti kitokį, nei Lietuvoje įprasta, kraštovaizdį.
Edvinas:
Šioje kelionėje man labiausiai įsiminė mūsų veikla Europos Parlamente. Ten turėjome galimybę išbandyti savo jėgas dirbdami komitetuose, aš pasirinkau Žmogaus teisių ir saugumo komitetą. Dirbdamas komitete pasisiūliau būti komiteto pranešėju, kuris pristatys mūsų komiteto veiklą priešais visą 700 mokinių auditoriją. Iš keturių savanorių dauguma išrinko mane, o Nadia iš Švedijos buvo išrinkta mano padėjėja. Aptarinėjant užduotus klausimus stipriai jautėsi kalbų barjeras, daugelis užsieniečių sunkiai kalbėjo anglų kalba, tad buvo sudėtinga diskutuoti užduota tema. Keista, tačiau nejaučiau baimės kalbėdamas tokiai gausybei žmonių. Užtat pradėjau jausti jaudulį tada, kada viskas baigėsi. Man asmeniškai svarbiausia tai, kad ši patirtis Europos Parlamente suteikė man didžiulę patirtį bei supratimą, jog aš nebijau kalbėti didžiulei auditorijai.
Gerda:

Penktąją kelionės dieną aplankėme vieną iš keturių didžiausių Austrijos miestų - Zalcburgą, įsikūrusį Alpių papėdėje, Zalcacho upės pakrantėje. Miestas mena savo istoriją dar nuo Romos imperijos laikų. Miesto centre yra išlikęs romėnų laikų (Va.) pastatas, buvusios kareivinės, vėliau tapusios senelių namais. Napoleono laikais miestas buvo priskirtas Bavarijai, Vienos konferencijos metu grąžintas Austrijos-Vengrijos karalystei. Miestas garsėja savo barokine architektūra, bet jame galima pamatyti įvairių architektūros stilių. Mieste yra išlikę namų, įmūrytų į konglomerato uolą, tokių namų matoma tik viena fasado pusė, jie atrodo įspūdingai, kaip ir pačios uolos. Ant miesto kalvos stovi nuo XI a. iki pat XVIII a. statyta tvirtovė, matoma beveik iš kiekvieno senamiesčio kampelio. Zalcburge XVII a. pradžioje įsteigtas vienas pirmųjų universitetų Europoje, į jį vėliau įstojo mokytis Volfgango Amadėjaus Mocarto tėvas. Šis miestas yra garsiojo kompozitoriaus gimtinė, o namas, kuriame Mocartas gyveno su žmona, - viena iš miesto įžymybių. Miesto senamiestis žavi viduramžiškomis gatvelėmis, senovinio stiliaus iškabomis, jaukia atmosfera. Daugybė perėjimų tarp namų - pasažų - šiuo metų laiku, kaip ir pats miestas, jau papuošti kalėdinėmis puošmenomis; įėjęs į bent vieną iš jų gali pajusti tikrą šventišką dvasią, įkvėpti oro, kvepiančio imbieriniais meduoliais, pasivaikščioti tarp linksmų kioskelių, žibančių kalėdinių girliandų, pušų ar eglučių vainikų - gali pajusti, kad Kalėdos jau čia pat. Jei vaikščiodamas po jaukųjį senamiestį, kuriame gali jaustis lyg namie, sušalsi, visada gali užeiti į vieną iš daugybės jaukių kavinukių išgerti šilto gėrimo bei paragauti tradicinio austriško skanėsto - štrudelio, kuriam nėra abejingų. Pasivaikščiojimas po Zalcburgą buvo viena geriausių popiečių visos kelionės metu.

Dominyka:

Europos Parlamente vyksta komitetų ir frakcijų plenarinių posėdžių sesijos, bet šį kartą mums buvo duota galimybė pasėdėti parlamentarų kėdėse. Buvo sudaryta labai įdomi visos dienos programa. Pirmiausia vyko dalyvių prisistatymas iš kiekvienos šalies, tada Europos Parlamento administratoriai pristatė EP ir Europos Sąjungą. Vėliau mus nuvedė į restoraną, ten valgėme pietus ir žaidėme žaidimą ,,Eurogame''. Reikėjo sudaryti komandą iš 4 žaidėjų, tik jie turėjo būti iš skirtingų šalių. Aš patekau į komandą su vokiečiu, čeke ir mergina iš Kipro. Buvo smagu su jais susipažinti. Įpusėjus dienai susirinkome komisijų salėse ir diskutavome bei keitėmės nuomonėmis. Buvo labai įdomu pabendrauti su žmonėmis iš kitų šalių, išgirsti jų idėjas, pasiūlymus. Po to ėjome i didžiąją posėdžių salę, kurioje vyko plenarinis susirinkimas, grupių ataskaitų pristatymas. Po pristatymų vyko žaidimo ,,Eurogame'' finalas bei prizų įteikimas. Atsisveikinome sugiedoję Europos himną ir išsiskirstėme.
Labai džiaugiuosi aplankiusi Europos Parlamentą. Išvyka buvo labai įdomi, informatyvi, daug pamatėme, daug sužinojome.

Aras:
Nors kelionė ir truko 6 dienas, ji visai neprailgo. Aplankėme daug gražių miestų, matėme daug jaukių senamiesčių. Manau, geriausiai prisiminsiu apsilankymą Noišvanšteino pilyje, kuri ne tik pati stebina savo grožiu ir istorija, bet ir aplink esantys vaizdai yra ne ką prastesni. Pro pilies langelius galima pamatyti ežero ir kalnų peizažą, nedidelį miestelį su žiburėliais bei išgirsti čiurlenantį krioklį apie 50m. gylio tarpeklyje. Tokie vaizdai ir tokios kelionės vilioja toliau tirti pasaulį. Todėl manau, kad gyvenime skirsiu daug laiko tam, kad pažinčiau savo planetą.

Darija:
Ketvirtas kelionės rytas - vykstame į Bavariją. Prieš akis įspūdingi, snieguotomis viršūnėmis kalnai, kurie atrodo lyg iš atviruko. O atvykę į Vokietijos pietinę Bavarijos dalį ir išvydę baltą lyg sniegas Noišvanšteino pilį, pasijautėme lyg pasakoje. Tačiau, kad apsilankytumėme karaliaus Liudviko ll pilyje, turėjome palypėti aukštyn neilgu, bet nelengvu ir įdomiu keliu. Pasiekus viršūnę atsivėrė nuostabi slėnio panorama, o pilies interjeras pribloškė prabanga ir detalių subtilumu. Svarbiausios detalės menėse buvo piešiniai ant sienų, nebyliai pasakojantys vokiečių mitus. Dar labai nustebome sužinoję, jog XIX a. statyta pilis turėjo vandentiekį, elektrą, telefonus ir net kambarį, kuriame buvo imituotas uolos vidus. Tačiau manau, jog lauko peizažas, sukurtas gamtos, atrodė įspūdingiau negu karališkieji apartamentai. Todėl drąsiai galiu teigti, jog tokio įspūdingo vaizdinio neįmanoma perteikti nuotraukomis. Šią vietą yra būtina aplankyti, jog suprastumėte, kokia nuostabi ir gebanti nuolat stebinti yra mūsų Žemė.

Martinas:
Kelionėje aplankėme daug įdomių vietovių, gamtos objektų, bet įsimintiniausi man asmeniškai buvo Austrijos kalnai, kuriuos pravažiavome. Pirmą kartą savo gyvenime pamačiau didžiulius kalnus su baltomis sniego viršūnėmis. Galima sakyti, kad net netikėjau tuo, ką mačiau, tai buvo kaip pasaka, nes mes matėme ir keletą pilių, pastatytų ant tų gigantų šonų. Neįsivaizduoju, kokius vaizdus pamatyčiau užlipęs į vieną iš tokių kalnų. Kalnai priminė man, kad būtent gamtoje slypi patys gražiausi peizažai ir vaizdiniai ir kad tik nukeliaudami tūkstančius kilometrų susipažinsime su visais jos grožio pavidalais.

Viktorija:
Ši kelionė man labai patiko, paliko labai didelį įspūdį, privertė netgi įveikti baimes ar perlipti per save. Kiekvienas aplankytas miestas man buvo savaip ypatingas. Iš visų aplankytų vietų man didžiausią įspūdį paliko Europos Parlamentas. Viskas man ten buvo nauja ir nematyta. Pirmomis minutėmis buvo baisu. Bijojau, jog nesugebėsiu bendrauti anglų kalba, bet, šiek tiek pabendravusi su bendraamžiais iš kitų šalių, supratau, jog nėra dėl ko jaudintis ir kad bendrauti su kitataučiais gali būti labai smagu, nes lyginant mus, lietuvius, su pietiečiais matomi akivaizdūs charakterio skirtumai.
Taip pat lankydamiesi EP galėjome pasijusti kaip tikri euro- parlamentarai. Galėjome išreikšti savo nuomonę, padiskutuoti apie problemas, kurios šiuo metu iškyla Europos Sąjungai. Į mūsų – jaunimo - nuomonę bus atsižvelgta, tai mane motyvuoja ieškoti problemų sprendimų. Džiugu, jog Europos Parlamentas suteikia tokią galimybę, ir laiko mus visaverčiais diskusijų dalyviais.

Lukas:

Vien kai aš pamačiau Europos Parlamento pastatą, man pasidarė smagu, jog turėsiu galimybę jame apsilankyti. Taigi Strasbūro parlamente mes bendravom su kitataučiais, išsakėme savo mintis vienas kitam ir pateikėme savo idėjų, kaip išspręsti svarbiausias Europą kamuojančias problemas. Man labai patiko ši patirtis, davusi daug naujų pažinčių ir supratimą, ką reiškia dirbti Europos parlamentaru. Taip pat lankėm ir patį Strasbūrą. Labiausiai įsiminė jo didžiulė katedra ir senamiestis. Neįsivaizduojamo grožio objektai priverčia nusišypsoti vien dėl to, kad tu turi galimybę juos matyti. Visi, kurie keliausit po Europą ar būsit netoliese, aplankykit Strasbūrą, nepasigailėsit!

Domilė:

Keliauju daug ir kiekviena kelionė palieka daug įspūdžių. Taip pat ir ši. Džiaugiuosi galimybe apsilankyti Europos Parlamente, ne kiekvienas ją gauna. Gavau galimybę suprasti, kaip veikia šiuolaikinė mūsų valdžios sistema, susipažinti su kitų šalių moksleiviais ir netgi suprasti, ką noriu toliau veikti gyvenime. Nors laikau save pakankamai komunikabilia, tačiau dažnai pritrūksta pasitikėjimo savimi, ypač kalbant ne gimtąja kalba. Perlipti savo baimes man buvo didžiulis išbandymas. Tokioje situacijoje supranti, kad neužtenka vien perskaitytų knygų, kad galėtum laisvai bendrauti svetur.
Be dienos Europos Parlamente, turėjome ir ilgą kelionę, matėme daug gražių ir didelių Europos miestų, bet vienas įsiminė labiausiai. Tarp Austrijos kalnų pasislėpęs Insbrukas pritrenkė savo žavesiu ir jau kalėdiškai pasipuošusiu senamiesčiu. Kalėdų laikotarpis- mano mėgstamiausias metų laikas, todėl nustebau jau lapkričio mėnesį pamačiusi kuklią, bet gražią Kalėdų eglutę. Nors oras ir nebuvo labai malonus, miestas buvo pilnas besišypsančių žmonių su arbatos puodeliais rankose, o visur skambėjo kalėdinė muzika. Ar ne užburia? Visi žmonės atrodė tokie atsipalaidavę ir laimingi. Sunku grįžti atgal, kai randi vietą, kurioje jautiesi laisvas, jautiesi savimi. Niekada grįžusi nepamirštu tokių vietų - su viltimi, kad dar sugrįšiu.