2019 m. kovo 13 d. Parolimpinė diena Krašuonos progimnazijoje

Utenos Krašuonos progimnazijoje 2019 m. kovo 13 d. įvyko veiklos, susijusios su tarptautiniu ERASMUS+ programos bendrojo ugdymo strateginių partnerysčių projektu „Pasiruošk, dėmesio, pirmyn į 2020-uosius!“. Mokiniai plojimais pasitiko į mokyklą atvykusį Lietuvos rinktinės tinklinio sėdint komandos kapitoną Eduardą Strašunską bei du kitus sportininkus savanorius Igorį Sakovič ir Ernestą Stankevičių. Sportininkas Eduardas yra ir Vilniaus miesto žmonių su fizine negalia sporto klubo „Feniksas“ prezidentas, sėdimojo tinklinio Vilniaus komandos žaidėjas ir treneris. Jo treniruojama komanda ne kartą laimėjo Lietuvos čempionatą. Eduardas tinklinį žaidžia nuo 2000 metų, o iki to laiko yra žaidęs krepšinį, futbolą bei išbandęs save lengvojoje atletikoje. Galiausiai pasirinko komandinį sportą, kad galėtų treniruotis ne vienas, o su kitais žmonėmis.

1
2
3
04
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
2_1
01/22 
start stop bwd fwd

Energija žaižaruojantis vyras prisipažino labai nustebinęs tėvus, maniusius, kad jų sūnus su įgimta rankos negalia turės ribotas galimybes ir tikrai nesportuos. Eduardas pasakojo, kad jis su draugais sportuoja neįgaliųjų sportą – tinklinį sėdint, kuris žaidžiamas beveik visame pasaulyje. Sportininkas pasidalino mintimis apie neįgaliųjų sporto pradžią, jo šakas, tarptautines varžybas, Europos bei Pasaulio čempionatus, vyrų bei moterų komandas. Lietuvoje neįgaliųjų tinklinis atsirado 1985 metais. Eduardas pabrėžė, kad Lietuvos neįgaliųjų sportininkų aukščiausias pasiekimas buvo, kai 1997 metais moterų rinktinė laimėjo II-ą vietą Europos čempionate. Tinklinis laikomas vienu iš sunkiausių sportų, nes judėti reikia sėdint. Vykstant čempionatams Lietuvoje, juose dalyvauja 3-4 komandos. Sportininkai atvyksta iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių bei Marijampolės.
Kapitonas Eduardas teigė, kad sporte tobulėjama visą gyvenimą. O gyvenimas yra gyvenimas ir jame nutinka visko. Būna traumos, nelaimės, todėl būtina paisyti kelių eismo taisyklių ir tiesiog būti atsargiems, saugoti save ir mąstyti, ką darote, kad per vieną akimirką neapvirstų gyvenimas aukštyn kojom ir netaptumėte neįgaliu. Juk geriau sportuoti klasikinį sportą, o ne neįgaliųjų sportą.
Atsakydamas į mokinių klausimus, Eduardas teigė, kad norėdamas pasiekti rezultatų būdamas neįgalus, turi viską daryti sukąstais dantimis. Jis, dar būdamas darželinuku, išmoko batus užsirišti, vėliau vairuoti automobilį bei slidinėti slidėmis. Gyvenimas privertė. Kapitonas tęsdamas teigė, jog visko galima išmokti. Pasak sportininko, žmonės naudoja tik 1% gebėjimų, todėl drąsiai teigė, kad visi salėje esantys mokiniai yra potencialūs čempionai, sportininkai, milijonieriai, valdytojai. Neįgaliųjų sportas labai atskleidžia žmogaus galimybes. Tik sugebėti išnaudoti visas galimybes, ne kiekvienam duota. Gyventi pilką gyvenimą yra paprasčiausias dalykas, o bandyti kažką pasiekti yra sunkiausia. Todėl dažniausiai žmogus eina pasroviui, nes taip paprasčiausia. O plaukti prieš srovę ir bandyti kažkam kažką įrodyti, yra iššūkis.
Po susitikimo aktų salėje veikla persikėlė į sporto salę, kur mokiniams vyko praktiniai užsiėmimai kartu su sportininkais. Lietuvos rinktinės tinklinio sėdint komandos kapitonas Eduardas su draugais savanoriais ištiesė tinklą, pažymėjo ribas, paaiškino žaidimo esmę, taisykles ir leido mokiniams bent truputį įsijausti į neįgalaus sportininko būseną. Aštuonių klasių mokiniai galėjo ir žaisti, ir stebėti kitus žaidžiant.
2-ų ir 7-ų klasių moksleiviai ėmė interviu iš svečių ir daugiau sužinojo apie parolimpines žaidynes, treniruotes bei asmeninį sportininkų gyvenimą. Daug padrąsinimo, gerų emocijų ir optimizmo nestokojantis Eduardas svajoja apie pergales tarptautiniuose turnyruose.
Kodėl gi ir mums nepradėjus siekti, kad ir pačių mažiausių pergalių kasdien?! Prisimink, „...… kad tu nugalėtum, nebūtinai kas nors turi pralaimėti.“(R. Šarma).

Parengė anglų k. mokytoja Daiva Rimšienė