Švietimas Lietuvoje sudėtinga, daugialypė veikla, į kurią žvelgiant kyla nemažai aktualių klausimų bei sulaukiama įvairių interpretavimų. „Kaip sėkmingai (ne pažymių, o pažangos prasme) vaikai mokosi? Kaip reikia stebėti ir į(si)vertinti savo pažangą? Kaip vaikui sekasi pažinti save, atrasti savo kelią? Ar mokykloje jie gerai jaučiasi?“ – tai tik keletą klausimų, kuriuos tėvai privalo užduoti sau ir vaikui. Privalo, nes kai jie tuo nesidomi, jų atžalos, vos perkopusios į antrąją dešimtį, nustoja domėtis patys savimi: pradeda vengti pamokų, įvaldo nusirašinėjimo meną, į klausimus atsako – man nerūpi, viskas atsibodo, atstok, nesąmonė ir pan. Dar labai keista, kad sistemingas mokymasis traktuojamas kaip varginantis procesas, namų darbų neruošimas užglaistomas nuolatiniu laiko neturėjimu, bandoma vis dažniau „praslysti“, o įvertinimo norisi gero, nors pastangų įdėta minimaliai. Kad mokiniai pasiektų kiekvieno mokomojo dalyko apibrėžtą bent patenkinamą lygį, reikia įdėti daug triūso. Žinoma, daug lengviau kalbėti apie dalykus, kurie nereikalauja darbo ir sukuria mokymosi iliuziją, bet...
Tad kaipgi tvarkomės Adolfo Šapokos gimnazijoje?

Žurnalas „Veidas“ paskelbė Lietuvos mokymo įstaigų reitingą. Remiantis duomenimis (Šaltinis: žurnalo „Veidas“ duomenys) iš 346 šalies gimnazijų, kurios buvo vertinamos pagal keturis kriterijus, Adolfo Šapokos gimnazija pateko į reitingo penkiasdešimtuką ir 2016 metais buvo lydere Utenos apskrityje. Tam tikras mokinių „sezoniškumas“ mūsų gimnazijoje negalioja ir jau keletą metų šie įvertinimai kardinaliai nesiskiria (plg.: 2014 m. – 44 pozicija, 2015 m. – 46 pozicija, 2016 – 33 pozicija).
Nors vienerių metų, pavyzdžiui, valstybinių brandos egzaminų (VBE), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikros (PUPP) rezultatai priklauso nuo konkrečios mokinių laidos: jų gabumų, asmeninės motyvacijos, indėlio siekiat tikslo ir atsakomybės, tačiau gimnazijai pavyksta sėkmingai įgyvendinti savo išsikeltą uždavinį – plėtojant bendradarbiavimą užtikrinti mokymo(si) lygį, orientuotą į aukštus pasiekimus (Lyginamosios lentelės >>>). Galima tik didžiuotis, kad 2016 m. gimnaziją baigė 154 abiturientai, iš kurių 88 proc. įstojo į aukštąsias mokyklas, o iš jų 82 proc. – į valstybės finansuojamas vietas. Žvelgiant į šių dienų visuomenės reikalavimus jaunajai kartai, dar svarbiau, kad akademinė veikla Adolfo Šapokos gimnazijoje ir toliau sėkmingai būtų derinama su kitomis asmenybę ugdančiomis meninėmis, sportinėmis ir tiriamosiomis veiklomis. Tam mūsų gimnazijoje taip pat skiriamas didelis dėmesys. Mokiniai save realizuoti bei tobulėti gali dalyvaudami ekologijos klubo „Viola“, pučiamųjų instrumentų orkestro „Cinkas“, skudučių ansamblio „Kadijo“, šokių kolektyvo „Argo“, dailės terapijos klubo „RAFAELIS“, fotografijos būrelio, sporto kolektyvų, debatų, jaunųjų archeologų, ekonomikos ir kompiuterijos klubų, sveikatingumo, aerobikos, technologijų bei kitose veiklose (Žr. https://www.asg.utena.lm.lt/index.php/mokini-saviraiska). Pasiektais rezultatais šapokiukai nuolat garsina gimnaziją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Adolfo Šapokos gimnaziją renkasi mokiniai, kurie rūpinasi savo ateitimi, sveikai konkuruodami vienas su kitu siekia savo svajonių, sėkmingai išmoksta derinti mokymąsi ir laisvalaikį, žino, kad mokytis turi patys, tiesiog viskas priklauso nuo asmeninių ambicijų. Belieka tik nuspręsti, ko iš tikrųjų nori.

Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos administracijos informacija