„Aš tikrai myliu Lietuvą!“, arba Vasario 16-osios šventės renginiai „Saulės“ gimnazijoje

Pilietine iniciatyva 1Tikriausiai todėl, kad jaučiamės laimingi, mes, jauni žmonės, dabar retai susimąstome apie savo tautos istoriją ir priežastis, dėl kurių mūsų šalis yra laisva ir nepriklausoma. Vienas iš tokių įvykių – 1918 m. vasario 16 diena, kai buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Dabar Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – mini visa Lietuva. Mūsų gimnazijoje šiai dienai irgi buvo ilgai ir kruopščiai ruoštasi.
Dar prieš kelias savaites 2c klasės mokiniai kartu su mokytojomis N. Matkevičiene ir J. Šuminiene originaliai papuošė vestibiulį.

Kiekvieną rytą mokinius, mokytojus ir gimnazijos svečius pasitinkanti žalios, geltonos ir raudonos spalvų kompozicija skelbė apie artėjančią šventę. Be to, socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas „Tautiškiausios asmenukės“ konkursas. Jį laimėjo 4b klasės merginos. Prasminga, kad į šį konkursą įsijungė ir mokytojų N. ir A. Matkevičių šeima, užėmusi antrąją vietą. Nugalėtojai dovanų gavo kvietimus į kino teatrą.

2016 m. vasario 9 ir 10 dienomis vyko integruotos pilietiškumo ir informacinių technologijų pamokos 1a ir 1c klasėms. Jas organizavo ir vedė informacinių technologijų mokytoja N. Matkevičienė ir istorijos mokytojos A. Šapokienė ir V. Pimpienė. Per pamoką mokiniai kūrė kryžiažodžius, kuriuose atsispindėjo Lietuvos valstybingumo problemos, žymių asmenybių veikla, sąvokos, susijusios su politiniu valstybės gyvenimu. Mokytojos tikrai padirbėjo norėdamos sudominti mokinius Lietuvos istorija, o mokiniai džiaugėsi tokia pamoka dėl smagių ir įdomių užduočių. Tuo pat metu 2a klasė dalyvavo integruotoje istorijos, lietuvių kalbos, anglų kalbos pamokoje apie tremtį, kuri vyko Laisvės kovų muziejuje (mokyt. I. Eitminavičienė ir M. Beinoravičienė).
O visų šventinių renginių ryškiausias akcentas – žaidimas „Aš tikrai myliu Lietuvą“, kuriame varžėsi „Raudonųjų“ ir „Žaliųjų“ komandos. Galimybę jame dalyvauti turėjau ir aš. Kadangi esu istorijos mėgėja, man šis žaidimas tikrai labai patiko. Esu įsitikinusi, kad ne tik man. Po pirmojo turo jis įgijo tikrai nemažai gerbėjų. Šio žaidimo iniciatorė istorijos mokytoja A. Mikalaičiūnienė teigė, kad idėja gimė per televiziją išgirdus pavadinimą – jis turi savo svorį – ir mokytojai norėjosi, kad to pavadinimo prasmės gylį pajustų ir mokiniai. Atrodo, kad šis mokytojos noras virto tiesa. Žaidimas labai įdomus, turiningas ir linksmas. Pirmoji užduotis šį kartą buvo „Neregėta Lietuva“. Jos metu turėjome atpažinti po 3 vietoves, pavaizduotas nuotraukose. Atrodo, tikrai pažįsti savo gimtinę, tačiau suprasti, kuri tai vietovė, išties buvo nelengva. Antroji užduotis – mokytojų. Manau, ši dalis buvo viena iš gražiausių, nes trys mūsų gimnazijos mokytojos dainavo liaudies dainas, o mums reikėjo atpažinti, kokiomis tarmėmis. Džiugu, jog abi komandos iš karto atsakė teisingai! Trečioje užduotyje reikėjo iš nuotraukos atpažinti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarus. Visiems – tiek dalyviams, tiek sirgaliams – tai buvo puiki proga prisiminti žmones, daug prisidėjusius prie šalies nepriklausomybės. Toliau kiekvienos komandos kapitonas per minutę turėjo apibūdinti kuo daugiau žymių Lietuvos žmonių, o komandos nariai juos atspėti. Penktąją užduotį, muzikinę mįslę, įminti buvo gana nesunku, tačiau atpažinti du žmones, esančius vienoje nuotraukoje, buvo išties nelengva, bet užtat smagu pasijuokti iš nevykusių spėjimų. „Sukūrėme“ netgi naujų istorinių asmenybių! Priešpaskutinė užduotis – gimtadienio dovana – kūrė didžiausią įtampą. Juk dėžė, kurią visi žaidėjai suko ratu, rūko ir turėjo susprogti to dalyvio rankose, kuris ilgiausiai nežinos atsakymo. Tai atsitiko „Raudoniesiems“ ir jie neteko visų turimų taškų. Bet savo situaciją galėjo pagerinti sukdami „Laimės ratą“ ir gauti daugiau nei 50 taškų! Aišku, dar reikėjo teisingai atsakyti į užduotus klausimus. Tačiau buvo smagu po kiekvienos užduoties laukti naujo iššūkio. Džiugu, jog „Žaliesiems“, mano komandai, pavyko laimėti, bet, manau, visi puikiai praleidome laiką!
Paskutinę savaitės dieną prieš Vasario 16-ąją gimnazijoje vyko jau tradicine tapusi pilietinė iniciatyva šiltai ir jaukiai paminėti šią iškilią šventę. Visus ateinančius į mokyklą vestibiulyje pasitiko mokiniai, kurie vaišino karšta arbata, sausainiais, įsegė širdutę su Lietuvos trispalve, o pirmąją pamoką pradėjome visi vieningai sustoję koridoriuose. Po mokytojos Auksės Šapokienės sveikinimo kalbos per mokyklos radiją giedojome Valstybės himną, o per pertraukas šventinę nuotaiką kūrė skambančios patriotinės dainos.
Manau, kiekvienas turime pamąstyti apie šios dienos prasmę – jei nepažinsime savo istorijos, kaip žvelgsime į ateitį? Svarbu nepamiršti reikšmingų mūsų šaliai įvykių, o dar geriau – juos paminėti kūrybingai, linksmai, išradingai!

„Saulės“ gimnazijos mokinių prezidentė, 2d klasės mokinė Rasa Gruodytė